Cladonia jau seniai buvo mano norų sąsarše. Bet… niekaip neateidavo jos eilė. O dar gi iš tiesų aš nelabai mėgstu skarų, man labiau pritaikomos atrodo visokios pusskarės ar baktusai. O čia ėmė ir supuolė į vieną vietą visokių aplinkybių: staiga atėjo pavasaris, nusipirkau naują smėlinę pavasarinę striukę, staigiai užsireikė kokio aksesuaro prie jos, siūlinėje į rankas papuolė naujiena - pereinamų spalvų vasarinis medvilninis siūlas, buvo baisiai smalsu išbandyti, kas per vienas… Tiesiog momentaliai atėjo žinojimas, ko aš iš tų siūlų noriu. Rankom megzt visos didelės skaros neturėjau ūpo, siūlas tai ploniukas, o skaros noriu DABAR. Pasikinkiau bruoliuką ir skaros (gal greičiau pusskarės) kūną turėjau tą pačią dieną, tiesa tik iš antro karto. Su nėrinių kraštu užtrukau ilgėliau, irgi tik iš antro karto numezgiau. Ir TADAM - turiu savo beveik Cladonia. :D

100g Tahiti, 45g itališko lino iš babinos.